Apie prietarus arba kaip siekdami kontrolės ją prarandame
3/15/20251 min skaitymo
Manoma, kad prietarai visuomenėje gyvavo kone nuo žmonijos pradžios. Be to, kad smagu, kokia dar galėtų būti prietarų prasmė kasdieniame gyvenime? Dar XXa. pradžioje Froidas rašė apie prietarus kaip ritualus, skirtus nerimo mažinimui. Kitaip tariant, prietarai, burtai, kitos mistinės priemonės - tebėra būdai, kuriuos žmogus pasitelkia bandydamas jaustis labiau savo gyvenimo kontrolėje ir trumpą laiką šitie bandymai gali suveikti - nerimas juodai katei perbėgus per kelią gali trumpam sumažėti nusispjovus. Iš kitos pusės - prietarai ir ritualai puikiai nesuteikia mums geresnio supratimo kas tą nerimą sukėlė. Kodėl katės, skaičiai, šukės ar dar bet kas gali sukelti tokią bejėgystę, kad puolama spjaudytis, stuksenti ar dar ką išdarinėti? Labai baisu pripažinti, kad mūsų žinios ir galios yra ribotos; kad esame priklausomi nuo aplinkos tiek pat, kiek patys ją veikiame; ir kad tik mes patys galime pasirūpinti savimi.
Bandant visa tai paneigti, laikomasi įsikibus prietarų, patarimų, taisyklių, tarsi jaučiamasi kontrolėje, nors tai tik dar labiau skatina priklausomybę ir nesavarankiškumą. Skaitant gali kilti klausimas - tai ką daryti? Juk mokslas irgi klysta, kartais negalima pasitikėt net vakaro orų prognoze. Būtent, nes aklas tikėjimas faktais, nuomonėmis irgi yra tokie patys bandymai vengti savo jausmų. Tik priimant nežinomybę ir bejėgystę dėl ateities, galima aiškintis ko yra bijoma ir jeigu reikia - dėti pastangas į pasirūpinimą savimi bei pasiruošimą.