Palaikomoji ir atskleidžiamoji psichoterapija
1 min skaitymo
Į terapiją žmonės dažniausiai kreipiasi patirdami nerimą ir bejėgiškumą. Atlikus įvertinimą, sprendžiama, kiek koncentruotis į nerimo mažinimą, o kiek atskleidinėti.
Nerimą siekiama sumažinti tuomet, kai jis toks aukštas, kad sunku suprasti, kas jį kelia. Nerimo mažinimas yra palaikomosios arba ego stiprinančios terapijos užduotis. Į simptomų mažinimą orientuota palaikomoji terapija gali trukti visą psichoterapijos laikotarpį – jos trukmė priklauso nuo sutrikimo lygio.
Visgi terapijoje dažnai kyla klausimas: kodėl tas simptomas atsirado? Šioje vietoje prasideda atskleidžiamoji terapija.
Atskleidžiamosios psichoterapijos tikslas – geriau suprasti po nerimu slypinčius konfliktus tarp jausmų, elgesio modelių, minčių, fantazijų ir praeities patirčių. Tačiau tai – tik psichikos „ledkalnio viršūnė“. Sąmoningas supratimas, visų pirma, mažina pasąmoninių konfliktų keliamą įtampą, o antra – įgalina ieškoti autentiškų, ne (savi)destruktyvių būdų atreaguoti į savo poreikius. Kita vertus, atskleidžiamoji psichoterapija savaime kelia įtampą, nes kelia asociacijas, primenančias apie išgyventas traumas, pasąmonė stengiasi vengti traumų atkartojimo - tokiu būdu užsukdama mus į nesibaigiantį ratą - vengti traumų, neintegruoti svarbios informacijos apie save ir pasaulį -> kartoti traumas
Dirbant pagal atskleidžiamąją psichoterapiją labai svarbios ir anksčiau minėtos palaikomosios technikos – kodėl? Nes atskleidžiamoji terapija kuria naujus psichikos modelius, o šiuos naujus modelius reikia palaikyti.